Šaunioji Armėnija ir sidabro medaliai
Press‘o kolektyvas trečius metus iš eilės lankėsi svetingoje Armėnijoje. Kelionė praėjo beveik sklandžiai, o į Lietuvą buvo parvežta sidabrinė aukso atspalvio taurė ir asmeninis trofėjus golkyperiui. Bet apie viską iš eilės.
Į trečiąjį turnyrą Jerevane Press‘o kolektyvas registravosi vangokai, bet galų gale oro uoste pasirodė nuostabusis aštuntukas: pirminykas Tautvydas Vencevičius, Arnas Pocius, Marius Bagdonas, Gediminas Grigonis, Romanas Buršteinas ir šios krypties naujokai: Rimas Mauricas, Laimis Misiūnas ir Mykolas Stankus arba tiesiog Konkis.
Penktadienį Press‘o kolektyvas praleido ekskursijoje Garni ir Geghard šventyklose (pagoniška ir krikščioniška), pakeliui atgal prasuko pro Sevano ežerą, kur ponas Pocius panardino savo raumeningą kūną į maždaug 16-17 laipsnių šilumos upę.
Šeštadienis – laikas šiek tiek paspardyti kamuolį, bet ryžto kolektyvo veiduose nesimato. Apšilimo metu labiausiai išsiskiria Mauricas, dauguma pressininkų slepiasi pavėsyje, kol kitos komandos intensyviai kažką mankština.
Ekipų skaičius šiemet nebuvo įspūdingas – dėl įtempto grafiko ir turnyrų pertekliaus neatvyko vokiečiai, ukrainiečiai, baltarusiai, latviai ir kažkas dar, bet atvyko senokai nematyta komentatorių iš Maskvos kapela Matč TV, Brianskas, gruzinai ir pora armėnų komandų. Rungtynių trukmė – du po 10 min., visi dirba su visais.
Pirmos rungtynės su Briansku. Vencius vartuose, šalia Romtauto ir Gedo gynyboje debiutuoja Konkis, aukščiau centre dirba Misiūnas, kraštuose juda Bagdonė ir Pocius. Pradedam visai ramiai ir užtikrintai, kamuolys juda, bet praleidžiame du epizodus ir gaunam dvi bankes. Gedas sau būdingu stiliumi antram kėliny špicu iš dešiniojo krašto įkala vieną, turime dar 3-4 labai neprastas atakas, bet rusų vartininkas traukia viską ir gauname 1:2. Jokio triukšmo, nusprendžiame, kad žaidėme šauniai ir laukiame antro mačo.
Antros rungtynės su Matč TV komanda, kurioje ir buvęs pro žaidėjas Konstantinas Geničius, siautulingas Artiomas Šmelkovas, didžiausias Rusijos fulės insaideris Nobelis Arustamianas, komentatoriai Šniakinas, Mossakovskis, Dementjevas (nežaidė), Gutcaitas ir kažkas dar. Žaidžiam visai šauniai, bet į vartus nepataikom, varžovai rengia kontras, Geničius rėkia, mes beveik netriukšmaujam. Antrą kėlinį oponentai pradeda galinga ataka, keturi smūgiai per gal 15 sekundžių, vieną blokina Gedas, vieną Vencius, vieną Romka, o vieną – kažkuris iš rusų komentatorių. Ir iškart po to Misiūnas skorina pirmą ir Press‘as užsikuria. Romtautas kažkodėl smūgiuoja į vartus, kyperis nepagauna, rebaundą ima Mavrikas ir jau 2:0. Varžovas pakriko ir dar du prideda Konkis – 4:0.
Prieš trečias rungtynes įvyko gana ilga pauzė – armėnas Vova vėl susilaužė koją toje pačioje vietoje ir dramatiškai išvežamas su greitąja. Šeimininkai šoke, kiti irgi liūdi.
Trečios rungtynės – Armėnija-2. Giumri miesto žurnalistai, kuriems pernai sugebėjome pralaimėti ir taip nuplaukė mūsų medaliai. Daug kalbame apie tai, kad reikia sužaisti atidžiau, bet pradedam vangiai – varžovai laksto aplink mūsų vartus, bet šįkart nieko nepraleidžiame, po truputį įsivažiuojame ir ledus vėl pralaužia ponas Misiūnas, iki pertraukos mušam antrą ir varžovas nuleidžia rankas. Muša Gedukas, Pocius, Bagdonė ir viską užbaigia pan Misiūnas – 5:0. Tiesa, pasižymėjo dar ir Maurikas, sugebėjęs neįmušti iš kokių 35 cm, bet apie tai kitą kartą.
Ketvirtos rungtynės – gruzinai. Pagrindinė armėnų komanda atrodo galingai, taigi mačas su gruzinais atrodo lemiamas, bent jau dėl prizinės vietos. Bet pradedam standartiškai – pirma rimtesnė sakartvelų ataka ir bankė. Triukšmo lygis pakyla, bet pirmo gale uždirbame keistoką pendelį, kurį realizuoja Misiūnas. Netrukus įsileidžiame antrą – pusbalionis skrido Konkiui į galvą, kuris paskutinę akimirką nusprendė pasilenkti ir visi draugiškai palydėjome kamuolį į vartus. Čia jau burbėti pradėjome visi, Bagdonė pertraukos metu net pranešė Venciui, kad viena bankė yra ant pirminyko sąžinės, bet labai greitai prieita logiško sprendimo, kad tokio tipo pokalbiai kartu su kaltinimais Konkiui prasmės neturi ir einam lošt fulę. Prasidėjo antras kėlinys ir Mavrikas lygina rezą. Netrukus špicu trečią kala Bagdonė. Gruzinai lenda po vieną, bet gynyba atidi, o Mavrikas galva deda tašką – 4:2.
Penktos rungtynės – armėnai, kurių susirinko apie 15 vienetų. Medaliai garantuoti, bet galima pakovoti ir dėl antros vietos, nes armėnai prasileido nuo Briansko komandos, kuri užsitikrino auksą. Jėgos senka, bet ginamės atidžiai. Armėnai suka, lipa, įkerta, rėkauja, ginčijasi, bet mes stovim. Kontra, Arnelis lekia per kairę, ant nugaros kaboja armėns, bet Arno viską atlieka iki galo ir skorina įspūdingą golaso 1:0. Šeimininkai suka toliau, Konkis pameta čiuvą, Vencius liečia kamuolį, bet jis suspurda tinkle ir teisėjas iškart skelbia pertrauką. Konkis staigiai prisipažino, kad varžovą žioptelėjo, tad apsiribojame vandenuko gurkšnojimu ir einam stovėt toliau. Vaizdelis aikštelėje nesikeičia, bet surengiam įspūdingą ir patiems netikėtą ataką – Gedukas galva numeta Romtautui, šis lupa aukštą Konkio link, kuris bando stabdyti kamuolį, bet sviedinys atšoka į centrą Misiūnui, kuris iš oro smeigia bombą į apatinį dešinį kampą. Šeimininkai keičia vartininką aikštės žaidėju, kamuoliai skraido mūsų baudos aikštelėje, bet Vencius stovi kaip siena, ginasi visi ir teisėjo švilpukas skelbia pergalę 2:1.
Su 12 taškų Press‘as jama antrą vietą. Visus 15 surinko Brianskas, 9 – Armėnija. Ketvirti liko maskviečiai, penkti gruzinai, šešti – kiti armėnai.
Misiūnas mušė 5, Mavrikas 3, Pocius, Grigonis, Konkis, Bagdonė – po 2. Du clean sheetai, Vencius gavo geriausio vartininko apdovanojimą. Ir beveik nesikeikėme. O taip pat Press‘as lengvai laimėjo uždarymą, kuris vyko turbūt nagliausioje Armėnijos vietoje – pramogų komplekse Pharaon su ginkluota apsauga.
Prieš skrydį sekmadienį dar apsilankome Lietuvos ambasadoje, kur dalis balsuoja prezidento ir Europarlamento rinkimuose, susitinkame su laikina reikalų patikėtine Izolda Bričkovskiene, paskutinį kartą selfinamės prie motinos Armėnijos ir laikas keliauti namo.
Kelionė atgal buvo įdomesnė. Į Kijevą dėl techninių kliūčių išskridome ir atskridome trim valandom vėliau ir aišku pramazinome lėktuvą namo. Kadangi mūsų skrydžiai nebuvo jungiamieji, Romtautas jau buvo atsistatydinęs iš kelionių organizatoriaus pareigų, bet ukrainiečiai pasiūlė nemokamai pakeisti bilietus, nuvežė į otelį, davė ėst ir viskas baigėsi visai padoriai. Istorija nutyli, bet kolektyvas galės papasakoti apie lėktuvo kilimą Jerevane, delnai net pirmininkui suprakaitavo.
Kaip ir kasmet, atskiras merci Aurelijui Saboniui (Lietuvos ambasados Armėnijoje ministras patarėjas, taip skamba oficialiai), kurio palaikymą jautėme visos viešnagės metu.
