Armėnijoje – per žingsnį nuo medalių

Antrasis „Press’o“ vyrų žygis į Armėniją buvo toks pats skalsus, kaip ir praėjusiais metais. Tiesa, tik už aikštės ribų. Šį kartą nusmukome pora pozicijų žemiau bei likome ketvirti, nors vilčių į medalius buvo dedama išties nemažai.

Į įsimintiną kelionę brolių Frankonių ritmu išsiruošė devyni „Press‘o“ atstovai – Tautvydas Vencevičius, Marius Bagdonas, Raimundas Celencevičius, Romanas Buršteinas, Ervinas Kvitkauskas, Karolis Tretjakas, Gediminas Grigonis ir Arnas Pocius.

Devintasis kolektyvo narys išskiriamas ne be reikalo. Po Eurolygos finalo ketverto Kęstas Rimkus nusprendė prisijungti prie komandos ir už tai jam dėkojo ne tik traumų maišas Romanas, bet ir kiti „Press‘o“ keliauninkai. Kęstas – ne tik puikus kompanionas, bet ir tvirtas bastionas gynyboje. Ačiū jam.

Devynetas keliautojų pasigrožėjo Jerevano senamiesčiu, kalnuose telkšančiu įstabaus grožio Sevano ežeru, Diližano miesto apylinkėse esančiomis įspūdingomis 14-ojo amžiaus šventyklomis, iš toli matė Ararato kalną. Nebuvo pamirštas „Ararato“ gamykloje gaminamas konjakas ir dar šis bei tas, taip pat beveik visi skanavo vėžių kebabą.

Rungtynių dieną pliekė nemenkas karštis, tačiau „Press‘o“ kariauna pernelyg nesiskundė. Solidų apšilimą surengė Ervinas, Karolis taip pat prasuko keliukus, o daugelis kitų drybsojo bei dalinosi vakarykščiais įspūdžiais.

Sulaukėme ir svečių. „Press‘ą“ aikštėje ir už jos ribų, kaip ir pernai palaikė bei įdomiais įspūdžiais apie Armėniją dalinosi Lietuvos ambasados Armėnijoje atstovas Aurelijus Sabonis. Didelis ačiū jam!

Pirmieji „Press’ui“ iššūkį metė balsingieji Mamukos vyrai – praėjusio turnyro nugalėtojai iš Gruzijos. Pirmojo įvarčio ilgai laukti neteko: Marius išmetė kamuolį iš užribio tarp gynėjų ir vartininko, o laiku įkirtęs Ervinas tiksliai mušė galva. Deja, netrukus baudos smūgio metu Raimundas pasitraukė iš gyvatvorės ir kamuolys atsidūrė mūsų vartų tinkle. Laimei, toks redaktoriaus poelgis fatališkų pasekmių neturėjo. Ervino kampinio metu pakeltas kamuolys atsimušė tiek į virpstą, tiek į varžovą ir įlėkė į vartus, o dar vėliau varžovų klaidą savo aikštės pusėje įvarčiu pavertė tas pats Ervinas. 3:1 ir revanšas gruzinams už pernykštę nesėkmę.

Netrukus teko rimtesnis varžovas – Armėnijos pirma komanda. Lygi kova, daug emocijų, obuolys teisėjas. Kažkaip nepastebimai į aikštę žengė Arnas, kuriam iš šnervių ir ausų rūko „Areni“ vynu atsiduodantys dūmai. Galbūt šio eliksyro dėka Arnas įmušė bene gražiausią visų laikų „Press‘o“ įvartį akrobatišku smūgiu per save. Per likusias kelias minutes kovingose rungtynėse buvo taip pat karšta. Armėnai kartą pataikė į skersinį bei visu tabūnu užsipuolė Marių, nes šis jiems neatidavė kamuolio. 1:0 bei dar vienas kirtis turnyro šeimininkams.

Trečiasis varžovas – Ukrainos komanda. Šį sykį – be etatinių Lucko miesto rašytojų. Kai kas pažino vieną, kai kas – daugiausiai tris žurnalistus. Galbūt žaidėme pernelyg atsargiai, tad varžovai turėjo iniciatyvą. Daugiau darbo teko ir Tautvydui. Prelegentas sakė, kad po vieno smūgio ir nusileidimo ant žemės jam pasidarė labai jau neskalsu. Deja, vienas šūvis buvo vargiai traukiamas. Ukrainietis salės futbolo elementais atitrūko nuo Mariaus, pasitvarkė kamuolį padu bei „špicu“ pasiuntė jį į tolimąjį vartų kampą. 0:1 – gana dėsningas rezultatas.

Prieš pertrauką turnyre „Press‘o“ vyrams liko dar vienas oponentas – antroji Armėnijos komanda. Keli jų atstovai kėlė šypseną: vienas jų priminė arbūzų pardavėją, antras – senstelėjusį ir mergaitėms šelmiškai besišypsantį mokyklos kūno kultūros mokytoją, trečias – stovėjo vartuose pasidabinęs krepšinio marškinėliais su užrašu UCLA. Juokinga buvo ir kai Marius iš kelių metrų nusprendė nesmūgiuoti į vartus, o apsivaryti vartininką. Po to juokai baigėsi. Netrukus po Mariaus nerealizuotos progos varžovai surezgė rezultatyvią kontrataką ir netrukus pridėjo dar du skaudžius dūrius. Šaltakraujiškiau sužaidus buvo įmanoma net išlyginti rezultatą, deja, tenkinomės tik vienu įvarčiu, apgailėtina nuotaika ir kandžiomis replikomis vienas kito atžvilgiu. 1:3 ir jausmas tarsi kažkas iš po nosies būtų nugvelbęs „Areni“ vyno kvadratą. Pasirodėme žemiau grindjuostės ir buvome pasimetę tarsi ta administratorė Lucke, pamačiusi Simą Baubonį.

Laimei, vėl, kaip ir praėjusiais metais Lucke, parodėme esąs kovingas kolektyvas ir aikštėje, o ne tik už jos ribų. Privalėjome įveikti Rusiją ir tai pavyko gana užtikrintai. Karolis iš vidurio gynėjo buvo pastumtas į kraštą ir pagaliau davė apčiuopiamos naudos atakose. Jaunuoliui su Ervinu pavyko sugeneruoti pirmą įvartį, dar kiek vėliau tas pats Zidane‘o pakalikas puikiai smūgiavo iš toli bei padvigubino rezultatą. Rusai atsakė keletu pusprogių, bet „Press‘as“ reabilitavosi su kaupu. 2:0 ir kylame iš naujo.

Šeštasis varžovas – baltarusiai, taip pat kovojantys dėl aukščiausių vietų. Kova atkakli, daug pražangų, priekaištų obuoliui teisėjui ir… Mariaus vaidybos. Tokiame mače viskas pateisinama. Ervinas tiksliai smūgiavo į artimą kampą, buvo sunku, bet viskas klojosi gana ramiai. Baltarusis smūgiavo iš už baudos aikštelės, smūgis – ne itin probleminis, visgi, Tautvydas. atmušė jį netoli savęs ir varžovas iš aštraus kampo jį pasiuntė į vartus. Liko vos 2–3 minutės, tačiau įsimintinų įvykių buvo labai daug. Kėlėme du iš eilės kampinius, varžovai, savo ruožtu, surengė mirtiną kontrataką. Pirmininkas akistatoje su varžovu šiek tiek lietė kamuolį ir šis atsimušė į skersinį. Netrukus Karolis su Mariumi buvo pastebimi išpuolyje, kurio metu jaunuolio smūgis buvo kiek blokuotas. Kamuolys atšoko Mariui ir šiam jį beliko iš poros metrų pasiųsti į pustuščius vartus. Deja, Bagdonė praktiškai atliko „Vitaljoną“ – nerealizavo auksinės progos smūgiuodamas į nežinia iš kur išdygusį vartininką. 1:1 ir ne tas žodis kaip apmaudu.

Paskutinės rungtynės teko su latviais. Pergalė dar būtų leidusi išplėšti bronzą, tačiau reikėjo sulaukti armėnų prarastų taškų su gruzinais, o į tai buvo dedamos išties realios viltys. Kurį laiką latviams įvarčio pelnyti negalėjome, bet po to jie pasipylė. Tiksliai smūgiavo Arnas, Ervinas, Karolis ir netgi redaktorius, kuriam, kaip patys žinote, tokie turnyrai nėra stiprusis arkliukas. Taip pat buvo į ką pažiūrėti: armėnai ir gruzinai tabūnais aiškinosi santykius bene tris kartus ir kėlė šypsenas likusių šešių komandų veiduose. Deja, gruzinai pralaimėjo. 5:0, bet džiaugsmo ne tiek jau ir daug.

Per septynerias rungtynes surinkome 13 taškų ir likome ketvirti. Baltarusių sąskaitoje – 16 taškų, pas armėnus bei ukrainiečius – po 15. Antri liko šeimininkai, įveikę varžovus tarpusavio mače.

Apmaudžiausia tai, jog pralaimėjome antrai armėnų komandai, kuri iš viso surinko… 4 taškus. Ketvirtasis taškelis – lygiosios su latviais.

Asmeninių regalijų negavo nė vienas „Press‘o“ atstovas, kaip ten bebūtų, tarpusavio monologuose vienam veikėjui buvo skirtas apdovanojimas – „avietė“. Protagonisto neviešinsime, lai tai būna motyvacija atnešti „Press‘ui“ auksą artimiausiuose turnyruose Latvijoje ir Druskininkuose!

Both comments and pings are currently closed.

Comments are closed.