LeŽuDi-2018. Eilinis Presso triumfas

Penktadienis, ankstus rytas (bent jau Simui tikrai ankstus), Saulėtekis, legendarinio Rimo Turskio aikštynas. Ant žalio (vietomis lopyto, vietomis tiesiog šiaip) mažosios aikštės pakloto kaip ir kiekvienais metais susispietė jaunieji žurnalistikos studentai, tokie dar pojauniai delfi žurnalistai ir amžinai jauni (išskyrus Simą, kuris realiai dar jaunas) Presso vyrai. Vyksta taip vadinamas LeŽuDi futbolo turnyras. Iš esmės, galėtų ir nevykti, nes nugalėtojas ir taip aiškus. Bet matomai kažkokie ES normatyvai reikalauja formalizuoti procesą. Ir jaunieji žurnalistai formalizuoja.

Nors turnyro nuostatuose parašyta, kad komandas sudaro bent 7 futbolininkai, bet delfis delegavo 5, žurnalistai – 6. Ir tik Pressas, kaip ir priklauso Nugalėtojams, subūrė taisyklingą 7-netuką. Pirmininkas (l.e.p), Bagdonas, Aurimas, Evaldas, Maksimas, Simas ir Sabas. Abu pastarieji įprastai dažniau matomi krepšinio aikštėse, bet šį kartą jiems buvo patikėta nereali galimybė paspardyti kamuolį kojomis su pačiais SFL D diviziono čempionais!

Vaikinai proga pasinaudojo ir kamuolį paspardė. Tiesa, Simas dažniau spardė varžovus, bet jis gynėjas, jam galima. Tuo metu Sabas žaidė lyg norėdamas kažkam kažką įrodyti. Bėgo, stūmė, griuvo, čiuožė, kėlėsi, vėl čiuožė… Ir per du mačus bent kokius keturius sykius su visu kamuoliu įčiuožė į varžovų vartus. Jei tik būtų tatai matęs legendarinis Turskis, neabejotinai būtų pagyręs už drąsą, ryžtą ir užsispyrimą. Bet Turskis nematė, tad Rytis liko be pagyrimo. Nors tikrai nusipelnė.

Apie turnyrą. Pirmose rungtynėse Pressas patikrino jaunuosius žurnalistus. Teigiamą įspūdį paliko jaunasis Karolis Tretjakas. Nuo pirmos iki paskutinės minutės nepailsdamas komentavo komandos draugų veiksmus, skaičiavo klaidas, purtė galvą, skėsčiojo rankomis, retoriškai klausė “KODĖL????”, be perstojo vartojo kitokią nenormatyvinę leksiką ir tuo pat metu dar ir pats žaidė futbolą. Aišku, jei būtų tik žaidęs futbolą, gal jo komanda ir turėtų daugiau (ne 0,99 o tarkim 1,99 proc.) šansų sukovoti. Bet tada turnyras prarastų didesnę dalį (bent 69 proc.) savo šarmo. Žodžiu, pirmame kėlinyje Pressas leido varžovams pasidžiaugti (2-2), antrame įjungė aukštesnę (antrą) pavarą ir užtikrintai sudėliojo taškus ant umliautų (6-4). Mušė Bagdonas, mušė Aurimas ir net Maksas galva mušė. Kas po kiek – tegu patys prisipažysta.

Po to Pressas leido pažaisti studentams ir delfiui. Ir vėl buvo labai įdomu klausytis Tretjako solo partijos. Tiesa, šį kartą Karolio komandos draugai draugiškai leido jo patarimus pro ausis ir gal dėl to sugebėjo įveikti delfį.

Paskutinis turnyro akordas priklausė Pressui. Faktas, kad penkiese žaidę delfi komandos futbolistai šansų neturėjo. Net ir kovinės dvasios įkvėpti turėjusio Mindaugo Augusčio pasirodymas jiems tų šansų nepridėjo. Pressas žaidė lengvai, elegantiškai, su pasimėgavimu, Vencius improvizavo atakų įžaidimo ir smūgių nuo vidurio temomis, Bagdonas ir Aurimas šiaip improvizavo, Sabas mušė įvarčius, o likę presininkai imitavo aktyvų palaikymą aikštėje ir už jos ribų. Laimėta buvo lyg 7:4, bet tai reikalo esmės nekeitė.

Pasibaigus futbolo aktui buvo išdalinti prizai. Diplomus gavo treti ir antri, o Vencius ne tik pasiėmė taurę, bet ir neplanuotą bučkį iš jaunosios turnyro organizatorės sau pasiėmė. Ties tuom šventė ir baigėsi.

Reziumuojant, Pirmininko garaže pražydo pirmoji 2018 metų TAURĖ, tad Presso sezoną galima skaityti ATIDARYTU!

32215105_10156147601076469_6647225346766667776_n

Both comments and pings are currently closed.

Comments are closed.