Pergalė Engurėje: Redaktorius geresnis už Verpakovskį, mes vėl pirmi

Latvijos kurortiniame kaimelyje Engurėje prie Rygos įlankos „Press‘as“ iškovojo antrą pergalę šiemet tarptautiniame turnyre išvykoje. Po „Klevo ir rugių“ benefiso Lucke Latvijoje buvo įveikti net šios šalies futbolo legenda Maris Verpakovskis ir latvių rinktinės kapitonas Kasparas Gorkšas. Tai, ką derėtų prisiminti, yra:

Priežastis. Latviai rengė tarptautinį žurnalistų futbolo turnyrą pirmą kartą. Jo iniciatorė buvo europarlamentarė Inesė Vaiderė, pernai po sunkios ligos Anapilin iškeliavusio sporto žurnalisto ir ilgamečio „Press‘o“ draugo Arturo Vaiderio našlė. Turnyras, skirtas A.Vaiderio atminimui pagerbti, surinko trijų  Baltijos šalių žurnalistų rinktines bei kviestinę komandą, kurioje su vietiniu jaunimu žaidė M.Verpakovskis bei K.Gorkšas.

Mes. Į fatališkai sėkmingą, ir todėl vėl išsinuomotą, oranžinį mikroautobusą šįkart sėdo Pirmininkas, Maksimas Kaisa, Romtautas, CH, Bagdone‘as, Redaktorius ir galingas puolėjų trejetas – Kesminas, Vaitalis beigi Mavrikas. Karolukas, kuriam Vencius priskyrė tauriai skambantį Biedrionkowicziaus tėvavardį, prie komandos prisidėjo turnyro rytą.

Saločiai. Faktiškai turnyrą pradėjome ten, garsiojoje parduotuvėje, kurioje lietuviai perka alkoholį ir moka mokesčius latviams. Tempdamas į oranžinį kvadratą, pirmininkas įtaigiai gėdijo nesveikai gyvenančius ir į tėvynės fiskalinę politiką spjaudančius tautiečius. Veryga, žinok – tam tikra prasme ir „Press‘as“ su tavimi.

Redaktorius. „Kaip sužaidė „Sūduva“?“, – paklausė komandos draugų Raimis turnyro išvakarėse, nors prieš 15min.(lt.?) matė, rungtynių su „Sion“ vaizdo įrašą. Pasidžiaugęs padėjo galvą ant stalo ir paliko komandą iki vakarienės pabaigos, o grįžęs į starto sudėtį, paklausė: „Kaip sužaidė „Sūduva“? Spėkite, koks buvo pirmas Redaktoriaus klausimas kitą rytą? Tikėtina, kad atspėjote, bet sportinei formai tai atsiliepė tik teigiamai – keturi Celencevičiaus įvarčiai nuvedė komandą iki pergalių 2:1 prieš latvius, 4:1 – prieš estus ir tokiu pat rezultatu – prieš Verpakovskio ir Gorkšo tandemą. Po kelių valandų pergalę atšventęs turnyro didvyris, kuriam porą kartų pavyko tarsi pro stovintį su kamuoliu pranerti pro Gorkšą, snaudė jaukiai padėjęs galvą ant Maurico peties. Atostogos nusisekė.

Sūpuoklės. Pasirengimas turnyrui iš esmės buvo tradicinis, bet daugiausia strateginių klaidų pridarė Maksas. Pirma – Lietuvos ledo ritulio guru leido save apgyvendinti su Kesminu. Antra – leido Kesminui užmigti pirmam. Po bemiegės nakties Maksimas pradžioje liūdnas sėdėjo ant sūpuoklių kieme, paskui per pusryčius bandė žvilgsniu nužudyti kiaušinienę, ši įžūliai spoksojo atgal ir akių kontakto dvikovą laimėjo – oponentas pakilo nuo stalo maisto nepalietęs. „Išeinu ryte į kiemą, estai kamuolį spardo, o man ant sūpynės pasėdėti norisi“, – vėliau guodėsi „Press‘o“ gynėjas. Bet jo, kaip ir Raimio žaidimui, sunki įžanga neatsiliepė. Ne tokie geri tie estai.

Daina. Turnyrui artėjant prie pabaigos išmone blykstelėjo vietinis DJ. Per latvių ir estų rungtynes jis visam stadionui paleido pankišką šmotelį su priedainiu: „Eesti poys, eesti poys, kurva kurva eesti poys“. Visos „p“ raidės tariamos kaip „b“ – tai yra, taikantis prie estų kalbos taisyklių.

Skaičiai. Pradedant 2004-aisiais Lucke, „Press‘as“ užsienyje sužaidė per 30 turnyrų. Laimėjo du. Abu – šiemet. Tokie paskaičiavimai buvo atlikti kalbant apie statistinį klubo rezultatų skerspjūvį.

Puolėjai. Nors „Press‘as“ prie Rygos įlankos išsivežė tris klasikinius vidurio puolėjus, nė vienas jų neįmušė. Komandą teko gelbėti Raimiui, dargi Tretjakui, CH ir Bagdonui, kalusiems po dvi bankes.

Gerbėjai. Sodyboje, kurioje vyko mūsų treniruočių stovykla ir karantinas, ilsėjosi lietuvių šeima nuo kažkurio aukštaitiško rajono. Po turnyro sutikome juos vaikščiojančius po gyvenvietę. Žiūrėdami į mūsų bebaimius veidus ir virš bucų apspardytas kojas, jie, kažkodėl užjaučiamai, paklausė, kaip sekėsi. Išgirdęs žodį „laimėjom“, šeimos tėvas krenkštelėjo, išlaikė pauzę ir pripažino mūsų jėgą: „Jūs – monstrai“.

Oranžinis. Klubas jį perka. Kelionėje namo buvo gyvai svarstoma, kaip autobusą paversti neskraidančiu kosminiu laivu ir kiek pasiūlyti šeimininkui už dabartinę buso versiją. Vencius leido Karoliui kalbėti tik 20 sekundžių, o vėliau pasiūlė dalyvauti pokalbyje tyliai, pavyzdžiui, pritariamai linksint, todėl Tretjako nuomonės komanda neišgirdo. Visi kiti siūlė daug ir visko, bet kol kas tik idėjos lygmenyje.

Both comments and pings are currently closed.

Comments are closed.