Antras kartas Batumyje: nerezultatyviausia atkarpa – tik žaidžiant futbolą
Vilniaus „Sportimos“ maniežas „PRESS‘o“ vyrams kiekvieną šaltojo sezono sekmadienį asocijuojasi su vieta pademonstruoti savo menkus futbolo sugebėjimus. Tokios tendencijos tęsiasi jau beveik iš kartos į kartą, niekas tobulėja ir, jei kažkam atrodo kitaip, tas labai klysta. Tiesa, „Sportima“, o tiksliau šios futbolo oazės stovėjimo aikštelė, dar netapo „PRESS‘o“ komandos tarptautinės kelionės pirmuoju žymekliu. Antrus metus iš eilės buvo aplankytas Adžarijos regiono perlas Batumis, iš kurio prisiminimai vis dar aplanko ne tik vietos turguje pirktos sausos adžikos pavidalu.
Kelionę iš sostinės pradėjo penketas „PRESS‘o“ atstovų – Marius Bagdonas, Arnas Pocius, Tautvydas Vencevičius, Karolis Tretjakas ir Romanas Buršteinas. Keturi iš jų keitėsi rezultatyviais perdavimais bei vadovavosi Wayne‘o Gretzky‘io išmintimi, kol prie ekipažoKaune neprisijungė pirmąją kelionę į savo sąskaitą įsirašęs Tomas Grigalevičius. Neatidėjęs reikalų į tolimiausią stalčių, debiutantas nuošalėje neužsibuvo – kolektyvas panašiomis vėžiomis pajudėjo Varšuvos link. Naktinio vojažo metu buvo ir bluosto nesudėjusių, jie žaidė savotišką protmūšį ir aiškinosi, kas tas „Krasavcevas“.
Kai miego stoka priminė apie save, pačiu laiku oro uoste buvo sustumti stalai, o iš Varšuvos pasiekus Kutaisį ir atrodant rūškaniau nei lauke besivalkiojusi šunauja, pačiu laiku rezultatyvius perdavimus atliko Marius. Pajudėjus Batumio link, pradėjo nevaikiškai urgzti pilvai, tad vietinio vairuotojo paprašyta rasti užuovėją. Pasakyta – padaryta. Pietūs buvo nuostabūs, tad sutemus pasiekę Batumį dalis keliauninkų ėjo ilsėtis, kita kuopelė – patikrinti vietos laisvalaikio įstaigų budrumą. Suprantama, antropologiniais tikslais.
Antroji diena buvo įprasminta turistine išvyka po kalnuotą Adžarijos regioną. Aplankyti trys kriokliai ir, įvykiams užbėgant už akių, reikia paminėti, jog repečkojimasis link vieno iš jų pareikalavo daugiau jėgų ir koncentracijos nei pats futbolas. Tarp vizitų prie gamtos stebuklų keliautojai iš Lietuvos apsilankė vyno degustacijoje pas žodžio kišenėje neieškojusį kalnuose savo karavansarajų įsirengusį senolį. Kai buvo pereita prie esmės, įsijautę atletai po skvernu prigriebė ir šį tą skalsesnio, ir traškių marinuotų agurkų stiklainius. Jie, beje, kelionėje dar suvaidins savo rolę.
Sunku tuo patikėti, bet įprasto vaidmens neatliko gido patiektas raudonos spalvos gėrimas. Kaip kadaise sakė strategas Algimantas Liubinskas apie savo auklėtinį: „atvežė jį mums kaip supelijusių bulvių maišą“. Gavosi kažkas panašaus, tad ne be reikalo buvo prisimintas legendomis apipintas redaktoriaus Raimundo Celencevičiaus draugas Robis. Itin skaniai pavalgius vietinėje kavinėje, padarius nuotraukų „PRESS‘o“ albumui, ir nuvykus prie sienos su Turkija vyrai nukeliavo atgalios į „Best Premier“ viešbutį. Dalis futbolininkų stebėjo Kauno „Žalgirio“ ir „Barcelona“ akistatą, kita keliautojų dalis išrūko į vakarinį Batumį. Vėlgi – antropologiniais sumetimais.
Trečioji diena buvo įprasminta legendinio komentatoriaus Kote Macharadzės atminimui skirto turnyro batalijomis. Po išvakarėse vykusios burtų traukimo ceremonijos paaiškėjo varžovai grupėje, kuriais tapo Moldova, Sakartvelas ir Armėnija. Kitoje grupėje tarpusavyje susigrūmė Ukraina, Azerbaidžanas, Vengrija bei iš vietinių laisvųjų agentų suburta Rumunijos komanda. „PRESS‘o“ vyrams teko iššūkis varžytis salėje žaidžiant šeši prieššešis, tad pačiu laiku atvyko pastiprinimas – Adomas Grinius ir su juo kompanijoje po Sakartvelą kartu keliavęs Rokas Bilotas. Paradoksalu, bet žaidimas ant parketo nebuvo viena mėgstamiausių kelionės į Batumį veiklų, tad tai atsispindėjo jau pirmose rungtynėse.
Įžanginė akistata virto nesėkme Moldovai rezultatu 0:3 ir toks scenarijus privertė kelis atletus vienas kito atžvilgiu atitinkamai paplėšyti gerkles. Tas netgi išėjo į naudą, nes sportinio pykčio kupina „PRESS‘o“ komanda sensacingai atsilaikė prieš turnyro nugalėtoją Sakartvelą, užtikrintai laimėjusį visas likusias rungtynes – 0:0. Deja, tame mače traumą patyrė ir savo pasirodymą turnyre baigė Arnas, visgi, nuo to jo naudingumo koeficientas kelionėje nesumažėjo. Paskutinė dvikova grupėje vyko su du pralaimėjimus patyrusiais armėnais – lygiosios reikštų susitikimą dėl 5-osios vietos su Vengrija. Trečiose rungtynėse pavyko netgi susikurti keletą gerų progų, tačiau jų nerealizavome tiek mes, tiek oponentai, tad su rezultatu 0:0 grupėje likome treti. Praėjusių metų scenarijaus pakartoti nepavyko: sužaidus du skirtingus kėlinius, neįstengta likviduoti deficito ir po pralaimėjimo 0:1 vengrams finišas pasiektas šeštoje vietoje.
„PRESS‘o“ futbolininkai pernelyg neliūdėjo, nes pagrindiniai šeštadienio akcentai dar buvo horizonte – laukė komandinis turnyro aptarimas ir apsilankymas „Garaže“. Tiesa, prieš tai dalis sportininkų viešėjo Batumio turguje bei su prieskonių ir druskų manta vieningai pavakarieniavo vietinių rekomenduotame restorane. Vakarėjant vietoje turnyro aptarimo vyko diskusijos kitomis temomis, tad pasiekus optimalų laiką antropologiniams tyrimams buvo aplankytas „Garažas“. Įvykiai ten įžengus pirmuosius žingsnius įsisiūbavo nevaikiškai, o vienas iš tame sūkuryje atsidūrusių paklydėlių pamatęs skaičius akimirkai pasijautė tarsi skrisdamas poroje ant persiško kilimo. Vis dėlto greitai buvo sugrįžta į realybę, prisiminus, kad labiau imponuoja „Amerikietiškas pyragas“ ir šio filmo nuoširdūs personažai su jiems būdingomis atomazgomis.
Vakaras baigėsi tuo, kad kažkur kažkaip kažkam prie įėjimo buvo parodyta raudona kortelė, tad sugrįžimas į viešbutį pagaliau leido komandai išsimiegoti ir pasiruošti vakare įvyksiančiam turnyro uždarymui. Ketvirtąją dieną dalis atletų nuvyko palaikyti Lietuvos delegacijos karatė varžybose, o kai kurie bandė patekti į Batumio stadioną, tačiau įleisti nebuvo ir žygį baigė šalia esančiame bare. Prieš uždarymą buvo nuspręsta likviduoti tai, kas įsigyta pas senolį po vyno degustacijos ir iš anksto susiruošti lagaminą rytinei kelionei namo. Susiruošt – susiruošta, likviduot – likviduota, netgi traškūs marinuoti agurkai buvo laužiami per pusę, tačiau vienas stiklainis liko patausotas pusryčiams.
Uždarymas buvo įprasmintas vaišėmis apkrautais stalais, tradiciniais ačaruli šokiais ir Karoliui įteikta geriausio gynėjo taure. „PRESS‘o“ kompanijos anksti ryte laukė kelionė į Kutaisio oro uostą, tačiau atsikvėpti ryžto užteko ne visiems. Nieko keisto, kad kai kurie futbolininkai atrodė it maišu pridaužti – abejonių kėlė ir pasyvios veido mimikos, ir elgesys kelionės metu. Atvykus į oro uostą, šunauja pasitiko skardžiu lojimu tarsi sakydama, kad traškius marinuotus agurkus reikia suvalgyti iki galo, to nepadarius – stiklainis su likusiu turiniu atiduotas vairuotojui.
Tai netapo pirma nemalonia naujiena: netrukus oro uoste paaiškėjo, jog skrydis į Varšuvą yra atidedamas dešimčiai valandų. Kadangi vairuotojas su traškiais marinuotais agurkais jau buvo pakeliui į Batumį, dėl visko apkaltintas su mumis keliavęs ir turnyre neaiškias funkcijas atlikęs šnipas. Galiausiai, tiek jo, tiek mūsų keliai nuvedė į greta esantį Kutaisį. Tiesa, „PRESS‘o“ vyrai vietoje savo pradinio tikslo – miesto centre esančios bagažo saugyklos – pirmiausia atsidūrė netoli atokios, sunkiai privažiuojamos pramoninio rajono autobazės. Suprantama, kaltas dėl to buvo kortas sumaišęs šnipas, davęs atitinkamus nurodymus liežuvį prarijusiam taksistui.
Atrodė, kad neaiškaus veikėjo šešėlis persekioja visą keliautojų šešetą, tačiau labiausiai it musę kandęs liko Pirmininkas. Pavalgius Kutaisio centre, atsitiktinai buvo sutikta Lietuvos jaunimo kuopelė, tad apsikeitus replikomis ir Tautvydo paklausus, kodėl taip neatsakingai tėvams nematant elgiamasi, atsakymas buvo: „Seni, gi šiandien pirmadienis“. Atkutę po šiosnetikėtos akistatos futbolininkai aplankė Bagrato katedrą, Kutaisio stadioną, į kurį buvo įleisti, ir pajudėjo oro uosto link. Antruoju bandymu galiausiai pasiekta Varšuva bei paryčiais finišo linija kirsta Lietuvos sostinėje.
Anot turnyro organizatorių iš Sakartvelo, kitais metais varžybos bus vykdomos Tbilisyje paminint K. Macharadzės 100-ąsias gimimo metines. Miestas bei aplinka pasikeis, tačiau aliuzijos ir prisiminimai apie svetingą Batumį su „Garažu“ priešakyje dar ilgai šildys keliavusių širdis ir gomurius.