Ne tik „gražesni“, bet ir „vertesni daugiau“ – kaip mes Varšuvą ėmėm…
Ne tik „gražesni“, bet ir „vertesni daugiau“ – kaip mes Varšuvą ėmėm…
Kol Vilnius dar rąžėsi po nakties miego, dvi dešimtys žvalių pressininkų jau klegeno prie tuščio „Sportimos“ maniežo. Dar penki ramiai snaudė Varšuvoje. Prasidėjo, ko gero, gausiausia „Presso“ kelionė istorijoje…
Į autobusą susėdom kaip elektronai – po vieną per dvi kėdes. Kaip paaiškėjo vėliau, tamprių ryšių ir pasiruošimo akivaizdžiai trūko. Daug naujų veidų ir mažai iniciatyvų. Atrodė, kad važiuojam atiduot Vilnių, o ne imt Varšuvą… Nuobodulį kiek skaidrino du vairuotojai, dėl mums nežinomų priežasčių į Lenkiją patraukę per Trakus ir gigantišku autobusu įstrigę siauruose senosios sostinės eismo žieduose.
Vaizdams už lango ėmus kartotis, įsikišti teko įgulai. Trakų labirintas buvo įveiktas ir galiausiai pasukom į Varšuvą. Lenkijos sostinėje jau laukė viešbutis, išsirinktas pagal pavadinimą – „Radisson Blu Sobieski“.
Sudalyvavę pusryčių loterijoje – kam kliuvo, kam ne – patraukėm į stadioną. Reikėjo pamatyti tų kelių lenkų veidus, kai į Lietuvos rinktinės spaudos konferenciją sugužėjo toks būrys varžovų žurnalistų. Lenkai ir toliau naiviai tikėjo, kad lengvai užmėtys lietuvius kepurėmis…
Pasiruošimas dvigubam mūšiui, laukusiam kitą dieną, galiausiai prasidėjo. Tik vyko jis, kažkodėl, dviem frontais. Sužavėti olandų kovos prieš „Raudonąją furiją“, taktinius žabangus ruošėm ir mes. Girdėjom, bet negalėjom patikėti, kad dalis saviškių ruošiasi dūriui į nugarą ir prieš svarbiausią sezono mačą (na, nes vienintelį) planuoja bėgimą rytinėmis Varšuvos gatvėmis… Tos energijos vėliau galbūt ir pritrūko.
Mūšis su lenkais vyko Varšuvos „Legia“ komplekse. Pasipuošėm, kaip pridera – išsidalinom dar etiketėmis nudabintą „Hummel“ aprangą. „Nesvarbu, kas laimės, mes tikrai gražiau atrodom“, – kalbą rėžė pats LFF prezidentas Edgaras Stankevičius. Lenkai vėl kraipė galvas, kokia svita susirinko palaikyti lietuvių – visa futbolo federacija ir net ambasadorius. Lenkų pusėje nebuvo nieko.
Kalbos kalbomis, bet vienas pažadas suskambo itin garsiai. Šį rugsėjį vėl vyksiantis tradicinis tarptautinis žurnalistų turnyras Druskininkuose – beje, 20-asis istorijoje – turėtų tapti oficialiu Europos futbolo žurnalistų čempionatu. Su UEFA žinia! Ir lenkai į jį buvo pakviesti pirmieji.
Beje, pamenat tą žodelį „nesvarbu“. Tai taip nebuvo. Išsirikiavom kovai 8×8 per pusę aikštės. Norėjom laimėti. Pradėjom nuo žvalgybos, po kurios pajautėm, kad turbūt esam stipresni. Bet kėlinio pabaigoje kažkaip praleidom. Lenkai dar labiau atsitraukė prie savo vartų ir pagavo mus dar vienoje kontratakoje. Viltį sugrąžino Elvio Žaldario paranka (ne prastesnė už Gvido Gineičio). Spaudėm, į puolimą bėgo net vartininkas, bet netikslus perdavimas aikštės viduryje, vartai tušti ir 1:3…
Per likusias sekundes dar spėjom uždirbti baudinį (dar vienas Elvio šūvis pataikė į lenko ranką), Tautvydas Vencevičius šaltakraujiškai jį realizavo, bet vietinis arbitras daugiau laiko nesuteikė. Pralaimėjom 2:3.
Nunarinę galvas traukėm į dušą. Laimei, lenkų paruošta programa kiek pakėlė nuotaikas. Ne visiems tilpusios dešros pasotino fiziškai, o turas su gidu po „Legia“ stadioną – ir dvasiškai. Juk futbolą mes mylim ne tik dėl to, kas įvyksta aikštėje, bet gal net labiau – kas šalia jos.
Desertui liko „Narodowy“ stadionas su 56 tūkst. žiūrovų. Ir tūkstančiu lietuvių! Lenkai vėl kraipė galvas, negalėdami patikėti, kad lietuviai kelia tiek daug rūpesčių. Mes netgi turėjom geriausią progą! Kai jau atrodė, kad teks perrašyti DVD kasetę su „Istorinėmis Lietuvos futbolo lygiosiomis“, Robertas Lewandowskis rado tą nelaimingą rikošetą…
Rinktinė, kaip ir mes, Varšuvą paliko su panašia graužatim – „nusipelnėm daugiau“… Bus progų tai įrodyt! Rinktinei – atrankoje į planetos pirmenybes, o mums – Europos žurnalistų čempionate.
Kelionė atgal jau buvo gyvesnė. Patirtys drauge visgi suriša. Didysis mūsų autobusas vėl rado būdų nuklysti iš autostrados ir įstrigti kelininkų iškasinėtame kelyje… Vidury nakties. Su raudonais šviesoforais.
Kita vertus, gal taip ir geriau? Naujais veidais pasipildęs „Press‘as“ lipdėsi vis arčiau. Varšuvos nepaėmėm, bet progų dar bus!
