“Kapan-2023” futbolo turnyras Armėnijoje ir Pressas

Pastarosiomis dienomis Presso paskyra facebooke mirgėte mirgėjo pikantiškomis (bet nebūtinai) nuotraukomis iš beveik 5 paras trukusios 10-ies rinktinių presininkų kelionės į tarptautinį žurnalistų futbolo turnyrą Armėnijoje, trumpiau tariant – KAPAN. 

Apie kelionę, jos metu išgyventas patirtis bei patirtus išgyvenimus ateityje bus surašytas ne vienas opusas, o čia pateikiamas trumpas ir informatyvus atsakymas į ne patį esminį, bet vistiek daugkam rūpimą klausimą: tai kaip Pressui sekėsi futbolo aikštėje?

Pradėkime nuo to, kad pirmą kartą Kapan mieste rengtame tarptautiniame turnyre dalyvavo 8 komandos: be Presso jame sustartavo Vokietija, Gruzija, Egiptas, Rumunija, Moldava, Jerevanas ir patys šeimininkai, Kapan miesto (o gal ir visos Siunyk provincijos) žurnalistai.

Turnyras vyko šeštadienį, centriniame miesto stadione, stebint gausiam vietos futbolo komandų fanų būriui, 7×7 formatu,  per ketvirtį aikštės. Visi žaidė su visais, vienas pasižaidimas truko 20 minučių, o vietos buvo paskirstomos pagal surinktų taškų faktą. Idant nesikankintumėt spėliodami, informuoju, kad Pressas surinko 9 taškus ir bendroje rikiuotėje užėmė 5 vietą.

Lietuvos žurnalistų komandą turnyre reprezentavo šie Presso nariai: Tautvydas Vencevičius, Raimundas Celencevičius, Marius Bagdonas, Kestas Rimkus, Domas Paulauskas, Albertas Skirpstas, Gediminas Grigonis, Arnas Pocius, Romanas Pepsas Buršteinas ir šio straipsnio autorius Evaldas Gelumbauskas. Komanda akivaizdžiai buvo subalansuota gynybai, nes bent 70 proc. jos balanso sudarė gynybinio plano žaidikai. Tas turnyre ir pasimatė.

Tvoskiant vasariškam 20-25 laipsnių šiltukui Pressas startavo dvikova su Egiptu. Žaisti sekėsi nelabai, progų būta mažai, nors jei Bagdonas būtų išnaudojęs bent vieną iš savo trijų turėtų, gal būtų ir pergalė. Bet kadangi neišnaudojo, tad natūraliai pirmas pasispardymas gavosi 0 ant 0.

Antrame ture tvarkarščio sudarytojai Pressui padavė Vokietiją – neabejotinai silpniausią, bet tuo pačiu – ir pačią maloniausią draugiškam pasižaidimui komandą. Pressas laimėjo 2:0, po įvartį pelnė Kęstas ir baudinį realizavęs Vencius. Žybtelėjo ir Arnas, viename epizode pabandęs atlikti atbulinį smūgį per save, o kitame – žiebęs kamuoliu į patį skersinio ir virpsto susidūrimą.

Pirma pergalė nuėmė įtampos pančius, nes jau buvo galima konstatuoti, kad turnyre paskutiniais nebūsime. Visgi pergalės euforija ilgai netruko, nes trečiame ture laukė akistata su Moldovos žurnalistais. Nesenos tokių susitikimų patirtys kaip kad Druskininkuose piršo nedviprasmišką išvadą, kad malonu nebus. 

Ir nebuvo. Varžovai presingavo nuo pirmų minučių, patys energingai judėjo, keitėsi pozicijomis, kūrė gražias kombinacijas ir nesidrovėdami mušė į vartus. Kurį laiką Presso gynyba laikėsi, Vencius traukė, skersiniai ir virpstai atmušinėjo, bet galiausiai krito vienas, po to – antras įvartis pirmą pergalę pakeitė pirmas pralaimėjimas. Savo šansų turėjo ir Pressas, arti tikslo buvo Domas, bet paskutiniu momentu šiek tiek pritrūko greičio – ir likome ant nulio.

Ir čia reikia pastebėti, kad pralaimėjimas Presso nepalaužė, o netgi kažkaip atvirkščiai: sutelkė, užvedė, užmotyvavo. Ketvirtame ture presininkai susitiko su visas rungtynes laimėjusiais ir į auksą nusitaikiusiais rumunais. Dideliam rumunų nustebimui šis susitikimas baigėsi nulinėmis lygiosiomis. Ir nepasakysi, kad Pressas pastatė prieš vartus autobusą, tiesiog gynėsi su didesniu užsidegimu, bet taip pat ir taikėsi įgelti priešininkams kontratakomis, o Raimis net galėjo ir bausti, bet pirmas lietimas šiek tiek pavedė, o antram pritrūko kojose miklumo.

Po keturių turų turnyre buvo paskelbta pietų pertrauka. Presininkai nulindo į šešėlį, gaivinosi vandeniu, sultimis, bananais ir snikeriais, bei mintimis, jog liko vos 3 pasižaidimai iki išganingojo vyno gurkšnio.

Tik tiek, kad tuose likusiuose pasižaidimuose Presso laukė Kaukazo futbolo atstovai: Jerevano, Gruzijos ir Kapano žurnalistų komandos. O tai savaime nieko gero nežadėjo, nes Jerevanas ir ypač – Kapanas iš pažiūros priminė ne tiek žurnalistus, kiek porimčius futzalistus. Tik gruzinai šiame kontekste atrodė keistokai, nes į turnyrą atsiuntė gan spalvingą, savitą ir įdomią, bet rimtai kovai nepasirengusią komandą.

Po 4 turų Pressas turėjo 5 taškus ir radosi 5 vietoje. Dėl medalių kapojosi po 10 taškų surinkę rumunai, moldavai ir Jerevano armėnai, Kapas komanda su 7 ar 8 taškais buvo 4-a, bet demonstravo stiprų nusiteikimą kautis dėl taškų visomis priemonėmis.

Po pietų pertraukos Pressas žengė į vieną aikštę su Jerevano armėnais. Atrodė, kad nieko gero nebus, nes dėl traumos iškrito Albis, o kitiems irgi gan ryškiai matėsi nuovargio požymiai. O gavosi, galimai, geriausios turnyro rungtynės. Nors Jerevano armėnai pradėjo mačą kaip favoritai ir gan greitai įmušė įvartį, bet po to nusiramino ir pradėjo laukti rungtynių pabaigos. O Pressas staiga ėmė ir užsivedė. Susikolioję ir fakais apsidalinę Bagdonas su Raimiu įskėlė sportinio pykčio žiežirbėlę, aikštės viduryje aktyviai sukosi Domas, gynyboje kietai, bet patikimai dirbo Kestas ir Romanas, pagaliau kažkiek rimčiau sujudėjo ir nuo pirmų akimirkų varžovams rimtesnį fizinį kontaktą pasiūlęs Evaldas, o esminiu katalizatoriumi tapo energetiniu sukučiu nuo atsarginių suolo į aikštę įsiveržęs Arnas. Paskutinėmis rungtynių sekundėmis numojęs ranka į savo sveikatą ir buvusias traumas Arnas efektingai šuolyje smūgiavo į vartus, vartininkas atrėmė, bet pirmas prie kamuolio atsidūręs Kęstas įkalė jį į vartus. 

Rungtynės baigėsi lygiosiomis 1:1, Jerevanas po šio smūgio galutinai nuleido garą ir paskutinius du mačus pralaimėjo, o Pressui finišo tiesiojoje atsirado šansas ne šiaip padalyvauti, o pakovoti dėl medalių.

Tiesa, tam reikėjo laimėti abi likusias rungtynes ir sulaukti pirmaujančio ketverto komandų klaidų. Pirmas žingsnis buvo žengtas gan užtikrintai – 7:2 sudoroti gruzinai. 4 įvarčius pelnė Domas, 2 pridėjo Raimis, 1 įrideno Arnas. Beje, jis taip pat atliko 3 rezultatyvius perdavimus ir tuo ypatingai džiaugėsi. Rungtynės pasižymėjo ne tik įvarčių gausa, bet ir išskirtiniu presininkų tarpusavio nesutarimu, apsižodžiavimais, apsipriekaištavimais ir visais kitais nuo seno visiems puikiai pažįstamais atributais. Bet nugalėtojai neteisiami, o kadangi kitose rungtynėse Jerevanas pralaimėjo, Pressui atsirado šansas kabintis į bronzą. Reikėjo tik nugalėti Kapan komandą ir sulaukti dar vieno Jerevano pralaimėjimo. Kadanti šie žaidė su rumunais, šansai buvo gan nemenki.

Įdomiausia, kad rumunai dramatiškai laimėjo ir užsitikrino sau sidabrą, bet Pressui nuo savęs dar vienam stebuklui jėgų nebeužteko. Kapan žurnalistų kolektyvas su stadiono palaikymu galingai pradėjo rungtynes, įtraukdami į žaidimą vartininką išnešiojo į detales Presso gynybinius įtvirtinimus ir gan greit įmušė du įvarčius.

Bet ir tokioje situacijoje presininkai rankų nenuleido. Mėlynomis čiurnomis pasipuošęs Bagdonas lipo varžovams per galvas, pamiršęs apie savo solidų amžių Raimis veržėsi į priekį – ir netgi sugebėjo nubausti varžovus už atmestiną požiūrį į savų vartų saugojimą. Atrodė, kad neįtikėtinas presininkų energijos pliūpsnis nustebino ir varžovus. Jie grąžino į aikštę savo lyderius, įmušė trečią, bet Bagdonas ir toliau atakavo vienas prieš visus, įmušė Presso antrą, įnešė dar daugiau sumaišties į reikalus aikštėje ir suteikė viltį pasiimti dar vieną tašką. Bet. Varžovai visgi atsilaikė, o ir pačios rungtynės baigėsi kažkaip neįprastai: kietai savo gynybines pozicijas gynęs Gediminas apsistumdė su apyjauniu priešininku, šalia buvęs Vencius nenutylėjo, varžovas mostelėjo, į krūvą subėgo abiejų komandų žaidėjai, o arbitras nusprendė užbaigti rungtynes nelaukdamas jų formalios pabaigos.

Kapan laimėjo 3:2, pasiėmė sau bronzą, presininkai su 9 taškais liko 5-i, bet nei didelio džiaugsmo, nei stipraus liūdesio dėl neapturėjo. Iš esmės, viskas pagal realų komandų pajėgumą. Su didesne sėkme galėjome būti vieta ar dviem aukščiau. Bet galėjom ir nebūti. 

Faktas, kad nuo trečiadienio 16 val. iki ketvirtadienio 20 val. trukusi kelionė iš Vilniaus link Kapan kainavo kalną jėgų, faktas, kad jų nepridėjo ir ketvirtadienį vainikavusi vakarienė, penktadienio pobūvis, upė vyno ir kalnas su 150-ia (o realiai gal ir visais 300) laiptelių, nuo kurio presininkai leidosi į miestą ir į kurį kopė nešdami rūšinio vyno uzbonus. 

Kad ir kaip bebūtų, bet Pressas futbolo prasme sudalyvavo gan rimtai, visiems davė kovą, kai kada gal net rimtesnę, nei to reikėjo. 

Kalbant apie individualius perfomansus, reikia pastebėti, kad rezultatyviausiu komandos žaidėju tapo 4 įvarčius gruzinams sumušęs Domas, o absoliučiai naudingiausiu (ir emocingiausiu) slaptai atviro balsavimo būdu buvo išrinktas Bagdonas. O šiaip, be jokių abejonių, gerų žodžių nusipelnė kiekvienas į aikštę žengęs presininkas, kiekvienas darė ką galėjo ir davė kiek pajėgė. Jei būtume pajėgę duoti daugiau – galimai būtume grįžę su taurėmis ir medaliais. O dabar grįžome su skaudančiais sąnariais, čiurnomis, keliais, kirkšnimis, ir, kas be ko, ne pačios geriausios formos kepenimis.

Bet kai į viską pažvelgi iš laiko perspektyvos – tikrai vertėjo. Nes nors futbolas yra gerai, bet tai kas po futbolo – stačiai nepakartojama. Bet apie tai – vėliau ir atskirai.

p.s. kelionė atgal iš turnyro vietos Kapan iki Vilniaus nuo šiol yra rekordinė Presso kelionė trukmės prasme. Kapan-Jerevan autobusu ir Jerevan-Varšuva-Vilnius lėktuvu truko net 29 valandas. Iš Kapano buvo išvykta sekmadienį ryte, o Vilnius pasiektas tik pirmadienio popietę.

 

Both comments and pings are currently closed.

Comments are closed.