Antras „PRESS‘o“ vizitas Sakartvelo sostinėje Tbilisyje (foto)
Ankstyvą ketvirtadienio rytą net 10 pressininkų – Tautvydas Vencevičius, Raimundas Celencevičius, Marius Bagdonas, Kęstas Rimkus, Rimas Mauricas, po trejų metų pertraukos į futbolo aikštę sugrįžęs Ervinas Kvitkauskas, tarptautinių turnyro išvykų debiutantas Mantas Krasnickas, Albertas Skirpstas, Domas Paulauskas ir Gedas Grigonis susirinko VNO ir sutvarkę keletą formalumų bokalų dūžiais oficialiai atidarė dar vieną išvyką – į tarptautinį žurnalistų turnyrą Tbilisyje.
Pirma stotelė – Kijevas. Ervino išreklamuota „Paskutinė Barikada“ dar nebuvo pravėrusi durų ankstyvą rytą, tad dešimtis vyriškių nutarė, jog laukiant maisto gera idėja yra ir dar vienas bokalas. „Barikadas“ pralaužę futbolininkai kaip reikiant pasisotino, išragavo ne tik lašinių su krienais, bet ir krieninės, kuri keletui keliautojų paliko itin ryškų įspūdį. Dėl to buvo nuspręsta ragavimo procedūrą kartoti dar keletą kartų.
Susipažinę su vietine virtuve, pressininkai leidosi į pažintį su miestu. Daug ypatingų vietų buvo aplankyta, tačiau bendru sutarimu nutarta užklysti ir į maldos namus. Vyrai tikėjo, jog šventa vieta atneš sėkmę po mažiau nei paros ant dirbtinės Tbilisio Sporto universiteto stadiono vejos, bet apie klaidingus spėjimus – kiek vėliau.
Skrydis į Sakartvelą buvo vėlyvas, po sunkios dienos išvargę keliautojai pailsėjo ir galiausiai nutūpė sostinėje. Numetę lagaminus viešbutyje jie iškeliavo į vietinę parduotuvėlę, nes viešos maitinimo ar pasilinksminimo įstaigos dėl COVID-19 suvaržymų uždaromos 23 val. Pasisėdėjimas viešbučio fojė su raugintais agurkėliais ant stalo buvo įsimintinas, bet netruko ilgai. M.Bagdonas pademonstravo atsidavimą ir pirmasis patraukė ilsėtis, netrukus paskui dvasinį lyderį pasekė ir visa komanda.
Ir štai išaušo turnyro rytas. „PRESS’o“ komanda buvo vienintelė iš aštuonių, turėjusi kit-man‘ą ir lagaminą kelyje į stadioną.
Pirmas iššūkis – Moldova. Dukart atsiliko, dukart pademonstravo charakterį komanda iš Lietuvos, išplėšusi lygiąsias po R.Celencevičiaus šūvio dešine ir D.Paulausko laiku atkišto pilvo – 2:2.
Antrieji kelyje – Azerbaidžano vyrai. Skylės gynyboje, nesusikalbėjimas ir išsiblaškymas lėmė tris kartus trauktą kamuolį iš vartų tinklo. Vienintelį tikslų smūgį atliko T.Vencevičius, bet tai negelbėjo – 1:3.
Lemiamos rungtynės. Susikaupimas. Vilčių dar yra, o akis į akį stojama su turnyrų debiutante Ukrainos sostinėje Kijevo komanda. Praleido pirmieji ir vėl „PRESS’o“ futbolininkai, tačiau greitai situaciją pataisė K.Rimkus, išniręs prie varžovų vartų ir preciziškai smeigęs galva. Netrukus kilo į viršų lietuvaičių rankos ir dar kartą, kai teisėjas parodė į baudinio žymą už pražangą prieš M.Bagdoną. Vis dėlto T.Vencevičiaus smūgiuotas kamuolys suskaldė vartų skersinį, o varžovai vėliau mušė dar ir dar vieną – 1:3.
Paguodos mačas su Kazachstanu dėl septintosios vietos. Dežavu jausmas užplūs skaitančius – „PRESS’as“ vėl praleido pirmas, vėl rezultatą išlygino. Šįkart kamuolys dėkingai atšoko M.Krasnickui, užtikrintai smūgiavusiam dešine. Nors varžovas padu atvažiavo į atraminę, o smūgis į veidą pramušė kraują, teisėjas varžovo nebaudė – juk įvartis įkrito.
Mačas nelabai turėjo prasmės, tad dalis komandos narių įdėmiau sekė įvykius ne aikštėje, o šalia jos. Ten jų manymu simpatiška, Krasnicko nuomone – nelabai, med. seselė suteikė pagalbą sužeistajam. Vėliau dėl med. sesers išvaizdos kilo ne ką mažiau ginčų nei dėl to, ką matėme futbolo aikštėje.
Beje, paskutinis mačas buvo pralaimėtas – 1:2.
Tik po turnyro buvo rasta ir pagrindinė nesėkmės mače su Ukraina priežastis – pirmininko avalynė buvo suplyšusi. Sukastais dantimis pyktį ant sportinio batelio išliejęs Vencevičius pareiškė: „Tai paskutinis mano turnyras… Šią savaitę.“ Ir išmetė laimės neatnešusią avalynę į šiukšlių dėžę.
Laimėjo turnyrą Bagdodno „čyteriais“ dėl atsivežtų pajėgų pavadinti moldavai, antri liko armėnai, treti – per plauką nuo „PRESS’o“ antausio likę ukrainiečiai. Turnyre taip pat dalyvavo šeimininkai Sakartvelo žurnalistai ir Odesos (Ukraina) komanda.
Ir jei dviejų kėlinių mūšiuose kompanijai iš Lietuvos sėkmė nesišypsojo, tai visas trečias kėlinys ėjosi lyg iš pypkės. Uždarymo ceremonijoje greitai puikią formą pagavo pressininkai, po apdovanojimų ceremonijos okupavę ne tik šokių aikštelę, tačiau ir didžiąją sceną. Adelės, Džordanos, Anatolijaus, brolių Frankonių bei Kernagio dainos skambėjo tiesiai į mikrofoną, kurį į rankas čiupo Krasnickas ir Kvitkauskas.
Kitą rytą vienu brangiausių karštų vynų Rytų bloke pradėjo dalis komandos narių, o tuomet leidosi į keliones po šventyklas ir alkoholio gamyklas. Degustacijos baigėsi keliomis kupinomis dėžėmis autobuse, o paskutinį vakarą vainikavo šventiška vakarienė su chinkaliais ir ostri bei iš uždarbiaujančio berniuko pirktomis gėlėmis komandos draugams. Buvo kas migo keletą valandų, buvo kas bluosto taip ir nesudėjo paskutinį vakarą, kai 10 draugų patraukė link oro uosto. Netrumpa kelionė buvo ir atgal, bet visas jėgas trijuose futbolo kėliniuose palikę „Press’o“ vyrai jau nelabai ką ir nuveikė.
Tik kalbėjo, kad buvo gerai. Ir nusprendė, kad ne paskutinį kartą.
