Išvyka į Latviją. Auksinės kartos saulėlydis?

Taip jau nutiko, jog iš šiųmetinio Arturo Vaiderio atminimo turnyro Press’as grįžo be medalių. Daug kam tai – didžiulis netikėtumas. Tačiau juk kartais ne medaliuose esmė. Apie tai, kas vyko Preili miestelio stadione ir už jo ribų, papasakosiu aš, Press’o išvykų naujokė.

Šiltą antradienio popietę išvyka į Latviją prasidėjo geru ženklu – vėluojančių nešamais kvadratais. Išsirikiavę mašinų stovėjimo aikštelėje pressininkai pradėjo itin sudėtingą procesą – ekipažų skirstymą, kol galiausiai buvo nuspręsta vieną ekipažą sudaryti iš mažumų – Tretjako, Bongo, Makso, Vitalijono ir Agnės, o kitą – iš likusių komandos draugų – Raimio, Bagdonės, Romkos, Venciaus ir Vaidoto.

Ekipažams pajudėjus, neilgai trukus buvo ir pirmoji kelionės stotelė – užeiga prie Dusetų. Užeigos savininkai, pamatę visą pasistiprinti užsukusią Press’o kompaniją, net leido prie stalo atsinešti savo alų. Turbūt nujautė kuo rizikuoja ir kas čia per svečiai. Kelias neprailgo, o besidairant po latvišką rugpjūčio peizažą buvo sustota ir tradiciškai įsiamžinti prie šieno kitkų.

Pro klevą, pro rugius ir štai pasiekėme kelionės tikslą – Cepļuki kaimelį, kuriame jau kelias valandas mūsų laukė braliukai latviai su vaišėmis nukrautu stalu. Vakarėjant prasidėjo bičiuliški pokalbiai su latviais, kuriuose ledus pralaužti geriausiai sekėsi Venciui ir Vitalijonui. Tuo tarpu pressininkų kolektyve prasidėjo Karol Tretjak dėstoma atvira paskaita “Tinderio komunikacija ir subtilybės”. Čia Karolis davė esminį patarimą, trumpai ir glaustai: “Nešok ant per aukšto arklio”.
Jaukų pasibuvimą sode nutraukė užklupęs lietus, tad svečiai sugužėjo namelin. Ten pakalbėta, pagurkšnota ir galiausiai nuspręsta traukti į Preili miestelį, kuriame iki poilsio valandėlės dar laukė šis bei tas.

Apgyvendinti naujutėliame bendrabutyje, pressininkai nusprendė, jog miegoti dar anksti – vyrai susibūrė, Vitalis prasisaksė marškinius ir užklausus latvių buvo sužinota apie daug žadančią lankytiną vietą, pavadinimu “Feniksas”. Taigi, kol pirmadienio naktį Preili miestuko gyventojai saldžiai miegojo, lietuvių ir latvių kolektyvas įsijungęs google maps navigaciją jau traukė ieškoti paslaptingojo kazino “Fenikso”. Poilsio pasiliko tik Romanas, numanęs, jog rytojaus rungtynėse jo energijos tikrai prireiks bei pusiaukelėje lošimo aparatus į lovą iškeitęs Bongas.

Kazino “Feniksas” svečius priėmė svetingai, bet prie lošimo aparatų stoti išdrįso tik Pirmininkas, kurio ranka pasirodo visai sėkminga. Kolektyvui pasibuvus ir laimingai grįžus į nakvynės vietą, besiskirstant po kambarius staiga buvo prisimintas latvių padovanotas garsusis Riga Balzams. Ir kas gi nenorėtų paragauti Riga Balzams? Todėl kambaryje įvyko susėdimas, kuriame buvo atliekama pragaištingojo gėrimo degustacija bei Karolio sporto žinių tikrinimas pas egzaminuotoją Bagdonę. Kad linksmiau būtų.

Išaušo rungtynių rytas. Kam labas, kam nelabai. Atidarymo ceremonijoje stadione išsirikiavo Latvijos sporto žurnalistai, Press’o atstovai, ginantys Lietuvos garbę, Preilis miestelio jaunimo komanda bei dar viena jungtinė komanda, pavadinimu “Estonia”. Išklausius gražių latviškų prakalbų bei ištraukus burtus, prasidėjo smagioji dalis – futbolas.

Deja, tačiau apie patį žaidimą pastraipa yra ne mano. Aš daug ko neprisimenu, o gal ir nenoriu prisiminti. Tad visi nuopelnai veiksmus aikštėje fiksavusiam Karoliui.

Pirmas rungtynes pradėjom su latviais. Bene pirmos atakos metu latvis tiksliai smūgiavo į tolimą vartų kampą, bet pirmo kėlinio pabaigoje Karolis po Mariaus perdavimo rezultatą išlygino. Antrame kėlinyje progų turėjo abi komandos, mūsų progos buvo kiek geresnės, bet rezultatas dėsningas – 1:1.

Antros rungtynės su vietine komanda, kurioje buvo ir estų, ir latvių žurnalistai. Pirmi praleidome po kontratakos, bet žaidėme lygiai. Antro kėlinio pradžioje varžovas įmušė beveik iš vidurio, po to gavome dar vieną kontrataką. Rungtynių pabaigoje Karolis įmušė baudos smūgiu – 1:3.

Trečios rungtynės su vietine jaunimo komanda. Pirmi praleidžiame, bet progų turime labai daug. Marius uždirbo baudinį, kurį realizavo Tautvydas. Antrame kėlinyje po vartininko klaidų gavome antrą įvartį, o kai lipome į priekį ir švaistėme progas, praleidome ir trečią kartą. Galutinis rezultatas 1:4.

Labiausiai įstrigęs rungtynių epizodas – Mariaus smūgis dešine koja, kai kamuolys buvo idealiai prisitaikęs kairei. Tik imk ir mušk. Po rungtynių prasidėjo Mariaus kontempliavimas apie neišnaudotas progas, kurių, pasak pačio futbolininko, dar nėra tiek turėjęs. Net pradėta svarstyti apie bucų kabinimą ant vinies, o Preili stadioną pervadinti į “vieta, kurioje M.Bagdonas sužaidė paskutines savo rungtynes, nulėmusias jo karjerą”.

Komandai nuotaika pasitaisė prasiblaškius po miestelį ir susirinkus į apdovanojimus. Tiesa, tik ne Mariui. Čia buvo sužinota, jog turnyro prizininkai gaus ir medalius. O kas gi nenori medalio…

Taigi, taip baigėsi tradicinė išvyka į Latviją. Atsisveikinus su kolegomis, lietuvių ekipažai patraukė į gimtinę. Tokio pasirodymo turnyre priežastys įvardijamos įvairios – auksinės kartos pabaiga, cukinijų blyneliai per pusryčius, Riga Balzams… Bet galima konstatuoti faktą, jog Press’as taip lengvai nepasiduos. Bagdonė su Bongu per apdovanojimus pažadėjo grįžti čia kitąmet, tad mintis kabinti bucus ant vinies išsyk išsisklaidė.

Tokia štai mano refleksija. Komanda dar parodys ką gali, juk Press’as – varžovams stresas.

P.S. Turbūt visi žinote prietarą, jog daugelis futbolo komandą nepriima moters į autobusą, nes neva atneš nesėkmę. Tai vyrai, kitą kartą nerizikuokim taip.

Parengė Agnė Žiūkaitė

Latvija_2

Both comments and pings are currently closed.

Comments are closed.